Blog straipsniai
7Pack blogas – mityba, papildai ir sveikesnė kasdienybė
Kaip paprastai praturtinti kasdienę mitybą? „NutriGap by 7Pack“ produktų gidas
NutriGap by 7Pack produktų gidas Kasdienės mitybos praturtinimas nebūtinai turi reikšti sudėtingą rutiną ar daugybę skirtingų produktų. Kartais pakanka vieno arbatinio šaukštelio augalinės kilmės miltelių, įmaišyto į rytinę košę, kokteilį, jogurtą ar mėgstamą gėrimą. Būtent tokia yra „NutriGap by 7Pack“ idėja – pasiūlyti aiškios sudėties, lengvai naudojamus augalinės kilmės produktus, kuriuos paprasta įtraukti į kasdienį racioną. Kolekcijoje rasite agavų inuliną, moringą, peruvinę pipirnę (maca), ašvagandą, mėlynžiedę liucerną (alfalfa) ir keturių žaliųjų ingredientų „Detox“ mišinį. Kiekvienas jų pasižymi skirtinga sudėtimi, skoniu ir naudojimo galimybėmis, todėl produktą verta rinktis pagal savo įprastą mitybą ir kasdienę rutiną. Agavų inulinas – paprastas būdas papildyti mitybą skaidulomis NutriGap Agavos inulinas – 100 % ekologiški agavų fruktanai. Tai tirpiosios augalinės kilmės prebiotinės skaidulos, o 100 g produkto yra net 88 g skaidulinių medžiagų. Milteliai yra švelnaus, lengvai salstelėjusio skonio ir gerai tirpsta skysčiuose. Tai vienas universaliausių NutriGap linijos produktų. Jį galima maišyti su vandeniu, sultimis, kokteiliais, jogurtu ar košėmis. Gamintojo rekomendacija – pradėti nuo ½ arbatinio šaukštelio per dieną ir kiekį palaipsniui didinti pagal individualų toleravimą. Maža rekomendacija: išbandykite inuliną rytiniame jogurte ar košėje – dėl neutralaus, šiek tiek salstelėjusio skonio jo nereikia derinti su sudėtingais receptais. Moringa – žalumynų skonis kasdienėje rutinoje NutriGap Moringa – 100 % ekologiški moringos lapų milteliai. Produktas pasižymi žalia spalva ir švelniu žalumynų skoniu. 100 g produkto yra 30 g skaidulinių medžiagų. Moringos milteliai tinka kokteiliams, sultims, arbatai, košėms ir jogurtui. Rekomenduojama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį per dieną, tačiau pradėti galima ir nuo mažesnio kiekio. Maža rekomendacija: jei žalumynų skonis jums naujas, pradėkite nuo mažesnio kiekio ir įmaišykite moringą į vaisių kokteilį arba jogurtą. Maca – švelnus riešutinis skonis iš Peru Peruvinė pipirnė, arba maca, – Andų kalnuose augančio augalo šaknų milteliai. NutriGap produktą sudaro 100 % maca šaknų milteliai iš Peru. Jie pasižymi švelniu riešutiniu ir lengvai karamelę primenančiu skoniu. Dėl savo skonio maca ypač lengvai pritaikoma kasdienėje mityboje – ją galima dėti į kokteilius, kavą, kakavą, košes ar desertus. Etiketėje rekomenduojama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį per dieną ir pradėti nuo mažesnio kiekio. Maža rekomendacija: maca puikiai dera su kakava, bananais, kava ar avižine koše, todėl ją patogu įtraukti į pusryčių rutiną. Ašvaganda – augalinis produktas vakaro ritualui NutriGap Ašvaganda – 100 % ašvagandos šaknų milteliai iš Indijos. Ašvaganda vertinama ajurvedos tradicijoje, o jos šaknų milteliai pasižymi žemišku, švelniai kartoku skoniu. NutriGap etiketėje produktas siūlomas kasdieniam mitybos papildymui arba vakaro ritualui. Ašvagandą galima maišyti su augaliniu pienu, kokteiliais, košėmis ar šiltais gėrimais. Rekomenduojamas kiekis – ½–1 arbatinis šaukštelis per dieną, tačiau produkto nereikėtų maišyti su verdančiu vandeniu. Maža rekomendacija: dėl išraiškingesnio skonio ašvagandą galima derinti su šiltu augaliniu gėrimu, cinamonu ar kakava. Svarbu atkreipti dėmesį ir į etiketėje pateiktą informaciją: produktas nerekomenduojamas nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams, o vartojant vaistus ar turint sveikatos sutrikimų prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Alfalfa – mėlynžiedės liucernos milteliai NutriGap Mėlynžiedė liucerna (Alfalfa) – 100 % liucernos milteliai, pasižymintys gilia žalia spalva ir švelniu, gaiviu žalumynų skoniu. 100 g produkto yra 23 g baltymų ir 8,5 g skaidulinių medžiagų. Alfalfa tinka ne tik gėrimams. Ją galima naudoti kokteiliuose ir sultyse, tačiau taip pat dėti į salotas, sriubas ar košes. Rekomenduojamas kiekis – 1 arbatinis šaukštelis per dieną. Maža rekomendacija: jei nenorite dar vieno kokteilio, alfalfa gali tapti paprastu priedu sriubai ar košei – taip augalinius miltelius lengviau įtraukti į įprastą maistą. NutriGap Detox – keturi žalieji ingredientai viename mišinyje Tiems, kurie nenori rinktis tik vienos augalinės žaliavos, skirtas NutriGap Detox. Tai mišinys iš miežių želmenų, kviečių želmenų, chlorellos ir spirulinos miltelių. 100 g mišinio yra 20,3 g skaidulinių medžiagų ir 39,1 g baltymų. Produktas pasižymi intensyvesniu žalumynų skoniu ir tinka vandeniui, sultims, kokteiliams bei žaliesiems gėrimams. Rekomenduojama pradėti nuo ½ arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 1 arbatinio šaukštelio per dieną. Maža rekomendacija: dėl ryškesnio žalumynų skonio šį mišinį paprasčiausia pradėti vartoti vaisių ar uogų kokteilyje. Svarbu: chlorella ir spirulina turi natūralaus jodo, todėl etiketėje pateiktos papildomos vartojimo rekomendacijos žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, alergiją dumbliams ar jodo preparatams, taip pat nėščiosioms ir vaikams. Nuo ko pradėti? Nebūtina vienu metu įsigyti ir naudoti visos produktų linijos. Geriau pasirinkti produktą pagal tai, ką realiai galėsite įtraukti į savo kasdienybę. Jeigu dažnai valgote jogurtą ar košes, pradėkite nuo agavų inulino. Jeigu mėgstate kavą, kakavą ar saldesnius kokteilius – lengvai pritaikoma maca. Žaliesiems kokteiliams galima rinktis moringą, alfalfą arba Detox mišinį, o ašvaganda labiau tinka tiems, kurie nori susikurti atskirą kasdienį ar vakaro ritualą. Svarbiausia – paprastumas ir nuoseklumas. Produktas, kurį lengva pritaikyti prie jau turimų mitybos įpročių, dažniausiai daug natūraliau tampa kasdienės rutinos dalimi. NutriGap by 7Pack – paprastas požiūris į kasdienę mitybą NutriGap by 7Pack linija sukurta tam, kad augalinės kilmės produktus būtų lengva suprasti, pasirinkti ir naudoti. Aiški sudėtis, praktiškas miltelių formatas ir skirtingos naudojimo galimybės leidžia kiekvienam atrasti sau tinkamiausią variantą. Nes mitybos praturtinimas neturi būti sudėtingas – kartais viskas prasideda nuo vieno arbatinio šaukštelio.
Sužinokite daugiau
Magnis ir magnio bisglicinatas: kuo ši magnio forma ypatinga?
Magnis yra vienas dažniausiai minimų mineralų kalbant apie kasdienę mitybą, fizinį aktyvumą, nervų sistemos veiklą ar nuovargį. Tačiau pradėjus rinktis magnio papildą gana greitai paaiškėja, kad vien užrašo „magnis“ ant pakuotės nepakanka. Lentynose galima rasti magnio citratą, oksidą, malatą, bisglicinatą ir kitas formas, o jų pavadinimai žmogui, kuris su tuo susiduria pirmą kartą, gali pasirodyti gana painūs. Iš tiesų visų šių produktų pagrindas yra tas pats mineralas – magnis. Skiriasi junginys, kuriuo jis pateikiamas, elementinio magnio kiekis ir visa produkto formulė. Dėl to renkantis papildą verta žiūrėti ne tik į didžiausią skaičių ant pakuotės, bet ir suprasti, kokios formos magnį renkamės ir kiek paties magnio iš tikrųjų gauname. Kodėl magnis svarbus organizmui? Magnis dalyvauja daugelyje normalių žmogaus organizmo procesų. Europos Sąjungoje patvirtintuose sveikatingumo teiginiuose nurodoma, kad magnis padeda palaikyti normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, normalią psichologinę funkciją bei normalią energijos apykaitą. Jis taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, normalią baltymų sintezę bei normalią kaulų ir dantų būklę. Tai gana platus funkcijų spektras, todėl magnio nereikėtų vertinti tik kaip mineralo, apie kurį prisimenama sportuojant ar jaučiant nuovargį. Jis yra normalios mitybos dalis, o maisto papildai tėra vienas iš būdų papildyti gaunamą jo kiekį. Kaip ir kalbant apie kitus vitaminus ar mineralus, svarbiausia pradėti nuo bendro mitybos konteksto. Papildas nepakeičia įvairios mitybos, todėl vien faktas, kad magnis atlieka daug svarbių funkcijų, savaime nereiškia, kad kiekvienam žmogui būtina pradėti vartoti jo papildą. Kodėl ant magnio papildų matome tiek skirtingų pavadinimų? Magnis maisto papilduose pateikiamas įvairių junginių forma. Dėl to ant etikečių galima rasti magnio citratą, oksidą, malatą, bisglicinatą ir kitus pavadinimus. Tai nereiškia, kad egzistuoja keli skirtingi „magniai“. Skiriasi būdas, kuriuo mineralas yra susietas su kita medžiaga ir pateikiamas produkte. Būtent dėl šios priežasties vien tik bendras magnio junginio kiekis ne visada pasako, kiek paties magnio gauname vienoje kapsulėje ar porcijoje. Renkantis produktą verta ieškoti informacijos apie elementinio magnio kiekį. Jeigu ant etiketės aiškiai nurodyta „magnis – 100 mg“, būtent šis skaičius parodo, kiek magnio suteikia konkreti produkto porcija. Tai daug naudingesnė informacija nei vien didelis magnio junginio pavadinimas ar jo bendras svoris. Kas yra magnio bisglicinatas? Magnio bisglicinatas yra chelatinė magnio forma, kurioje magnis susietas su aminorūgštimi glicinu. Pats mineralas dėl to nepasikeičia – organizmui vis tiek tiekiamas magnis, tačiau skiriasi cheminė forma, kuria jis pateikiamas papilde. Būtent magnio bisglicinatas pastaraisiais metais tapo viena dažniau aptariamų magnio formų. Tačiau vien pats žodis „bisglicinatas“ neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus. Svarbu vertinti visą produktą: kiek jame yra elementinio magnio, kokia rekomenduojama paros porcija, kokie papildomi ingredientai naudojami ir ar vartojimo režimas patogus kasdienybėje. Tai ypač svarbu lyginant du iš pirmo žvilgsnio panašius produktus. Viename gali būti daugiau magnio junginio, tačiau mažiau elementinio magnio, kitame – mažesnė kapsulė, bet aiškiau nurodytas veikliosios medžiagos kiekis. Todėl palyginimas vien pagal priekinę etiketę dažnai būna klaidinantis. Magnio bisglicinatas ar kita magnio forma – ką rinktis? Vienos universalios magnio formos, kuri būtų geriausia visiems žmonėms ir visoms situacijoms, nėra. Magnio papildai skiriasi ne tik naudojamu junginiu, bet ir dozėmis, sudėtimi, kapsulių skaičiumi bei vartojimo rekomendacijomis. Praktiškiausia renkantis pradėti nuo keturių dalykų: magnio formos, elementinio magnio kiekio vienoje porcijoje, rekomenduojamos paros dozės ir visos produkto sudėties. Toks palyginimas leidžia daug objektyviau įvertinti skirtingus papildus nei vien bandymas surasti produktą su didžiausiu skaičiumi ant pakuotės. Svarbu ir nepamiršti, kad didesnė dozė savaime nėra geresnė. Maisto papildas turi būti vartojamas pagal konkretaus produkto rekomendacijas, o jei vienu metu naudojami keli vitaminų ar mineralų kompleksai, verta įvertinti bendrą iš visų jų gaunamą magnio kiekį. Ar magnį būtina vartoti vakare? Magnis dažnai siejamas su vakaro rutina, todėl galima susidaryti įspūdį, kad jį būtina vartoti būtent prieš miegą. Tačiau paros laikas nėra pagrindinis kriterijus renkantis ar vartojant magnio papildą. Daug svarbiau laikytis konkretaus produkto etiketėje pateiktų rekomendacijų ir pasirinkti tokį vartojimo režimą, kurio lengva laikytis nuosekliai. Vienam žmogui patogiausia papildą vartoti pusryčių metu, kitam – kartu su vakariene. Reguliarumas praktiškai dažnai yra svarbesnis už bandymą surasti vieną „tobulą“ paros valandą. Jeigu produkto gamintojas nurodo jį vartoti kartu su maistu ar kitu konkrečiu būdu, pirmiausia reikėtų vadovautis būtent ta informacija. O kaip magnis ir miegas? Ryšys tarp magnio ir miego yra viena dažniausiai internete ieškomų temų. Dėl to magnio bisglicinatas neretai reklamuojamas beveik kaip miegui skirtas produktas, tačiau čia verta atskirti populiarius teiginius nuo to, ką iš tikrųjų leidžia pasakyti turimi duomenys. Viename 2025 m. paskelbtame atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime magnio bisglicinatą vartojusių suaugusiųjų, kurie skundėsi prastesne miego kokybe, nemigos sunkumo rodikliai per keturias savaites pagerėjo šiek tiek labiau nei placebo grupėje. Vis dėlto nustatytas skirtumas buvo nedidelis, todėl iš vieno tokio tyrimo nereikėtų daryti išvados, kad magnio bisglicinatas yra priemonė nemigai gydyti. Atsakingiau remtis tuo, kas apie magnį žinoma ir oficialiai pripažįstama: jis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją bei padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Tai nėra tas pats, kas pažadas greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti. Ar magnio papildas reikalingas kiekvienam? Ne kiekvienas nuovargis, raumenų pojūtis ar prastesnis miegas reiškia magnio trūkumą. Savijautai įtakos gali turėti labai daug skirtingų veiksnių – nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki miego, streso ir bendro gyvenimo ritmo. Todėl prieš pasirenkant papildą naudinga įvertinti ne vien atskirą simptomą, bet ir savo kasdienę mitybą bei kitus vartojamus produktus. Jei kyla pagrįstų klausimų dėl galimo magnio trūkumo ar savijautos pokyčiai užsitęsia, individualų poreikį prasmingiau aptarti su sveikatos priežiūros specialistu nei bandyti jį nustatyti vien pagal bendrus požymius. Tai ypač aktualu vartojant vaistus, kelis papildus vienu metu ar turint sveikatos sutrikimų. Kaip skaityti magnio papildo etiketę? Gera magnio etiketė turėtų gana aiškiai atsakyti į kelis klausimus. Pirmiausia – kokia magnio forma naudojama. Toliau verta ieškoti informacijos apie elementinio magnio kiekį vienoje rekomenduojamoje porcijoje ir RMV procentą. Tik tada verta žiūrėti į papildomus formulės ingredientus, kapsulių skaičių ir produkto vartojimo rekomendacijas. Tokiu būdu galima palyginti net labai skirtingai pateiktus produktus. Pavyzdžiui, 90 kapsulių pakuotė nebūtinai yra ekonomiškesnė už 60 kapsulių pakuotę, jeigu pirmojo produkto rekomenduojama paros porcija yra trys kapsulės, o antrojo – viena. Lygiai taip pat didesnis magnio junginio kiekis ne visada reiškia didesnį elementinio magnio kiekį. Todėl pats naudingiausias klausimas renkantis yra ne „kiek magnio parašyta didžiausiomis raidėmis?“, o „kiek elementinio magnio gaunu rekomenduojamoje paros porcijoje?“ Magnis – ne stebuklingas sprendimas, o viena mitybos dalis Magnis yra svarbi mineralinė medžiaga, tačiau kaip ir kitų mikroelementų atveju, jo vietą geriausia vertinti bendrame mitybos ir gyvenimo būdo kontekste. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir poilsis nėra dalykai, kuriuos galima pakeisti viena kapsule. Jeigu pasirenkamas magnio papildas, verta ieškoti ne didžiausių pažadų, o aiškios informacijos. Kokia magnio forma naudojama? Kiek elementinio magnio yra porcijoje? Kaip produktą rekomenduojama vartoti? Ar jo sudėtis suprantama? Magnio bisglicinatas yra viena iš galimų magnio formų, kurią galima rinktis kasdienei mitybai papildyti. Norintiems pamatyti konkretų tokios formulės pavyzdį galima susipažinti su NeuroGAP magnio bisglicinatu.
Sužinokite daugiau
Sveiki užkandžiai: kaip rinktis ir kuo papildyti dienos racioną?
Užkandžiai gali būti patogi kasdienės mitybos dalis, tačiau pats žodis „užkandis“ dar nepasako, ar pasirinkimas yra tinkamas. Daug svarbiau, ką valgome, kokio dydžio yra porcija ir kaip ji dera su likusia dienos mityba. Vieną dieną užkandžiu gali tapti vaisius ar jogurtas, kitą – riešutai, viso grūdo produktas ar patogiai į krepšį įsidedamas baltyminis batonėlis. O kartais papildomo užkandžio apskritai nereikia. Pasaulio sveikatos organizacija tarp svarbiausių sveikos mitybos principų išskiria pakankamumą, balansą, saikingumą ir įvairovę. Mitybos pagrindą rekomenduojama formuoti iš įvairių, kuo mažiau apdorotų produktų, tarp jų – daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų. Todėl geras užkandis nėra vienas „stebuklingas“ produktas. Kur kas prasmingiau į jį žiūrėti kaip į dar vieną progą papildyti savo dienos racioną tuo, ko jame galbūt buvo mažiau. Ar užkandžiauti būtina? Užkandžiai nėra privaloma subalansuotos mitybos dalis. Jeigu pagrindiniai valgiai yra pakankami ir tarp jų nejaučiate alkio, papildomo maisto gali visai nereikėti. Tačiau užkandis gali būti praktiškas, kai tarp pagrindinių valgymų susidaro ilgesnė pertrauka, laukia aktyvi diena, kelionė arba tiesiog norisi mažesnės porcijos vietoje dar vieno didelio valgymo. Svarbiausia vertinti ne tai, kiek kartų per dieną valgome, o visą dienos mitybą. Vienam žmogui patogu turėti vieną ar du užkandžius, kitam jų visai nereikia. Universalios taisyklės čia nėra. Kaip pasirinkti gerą užkandį? Renkantis užkandį nebūtina ieškoti produkto su užrašu „fit“, „protein“ ar „healthy“. Daug daugiau informacijos suteikia paprastas žvilgsnis į sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją. Supakuoti produktai gali atrodyti panašiai, tačiau jų cukrų, skaidulų, baltymų ir bendros energinės vertės kiekiai gali gerokai skirtis. Svarbus ir porcijos dydis. Net maistingi produktai turi savo energinę vertę, todėl riešutų, sėklų ar džiovintų vaisių porcijos paprastai nėra didelės. Lyginant skirtingus produktus taip pat verta atkreipti dėmesį į cukrų kiekį, ypač jei užkandžiai tampa kasdieniu įpročiu. Tačiau bene naudingiausias klausimas yra labai paprastas: kuo šis užkandis papildo mano dienos mitybą? Jei tą dieną valgėte nedaug vaisių, užkandžiu gali tapti vaisius. Jei racione trūko augalinių produktų, galima rinktis daržoves, riešutus ar sėklas. Jeigu norisi daugiau skaidulų, verta pagalvoti apie viso grūdo produktus, ankštinius, vaisius ar kitus augalinius jų šaltinius. Vyresniems nei 10 metų žmonėms rekomenduojama siekti bent 25 g natūraliai maiste esančių skaidulinių medžiagų per dieną. Todėl užkandis gali būti ne tik greitas būdas numalšinti alkį, bet ir proga į racioną įtraukti daugiau skaidulų ar augalinės įvairovės. Kokie užkandžiai tinka kasdienai? Sveikas užkandis nebūtinai turi būti sudėtingas. Dažnai geriausi pasirinkimai yra tie, kuriuos lengva pasiruošti ir kuriuos iš tikrųjų norisi valgyti. Vaisiai ir uogos tinka darbui ar kelionei, daržoves galima derinti su įvairiomis užtepėlėmis, o natūralus ar graikiškas jogurtas lengvai papildomas vaisiais, uogomis, sėklomis ar riešutais. Riešutai ir sėklos yra patogus augalinės kilmės pasirinkimas, o viso grūdo duona ar trapučiai gali tapti pagrindu nedideliam sumuštiniui. Baltyminiai batonėliai taip pat gali turėti savo vietą, ypač tada, kai reikia kompaktiško ir lengvai pasiimamo užkandžio darbui, sportui ar kelionei. Vis dėlto vien žodis „baltyminis“ automatiškai nepadaro produkto geresniu – verta pažiūrėti į visą jo sudėtį. Praktiškumas čia ne mažiau svarbus už teorinį „idealumą“. Užkandis, kurį galima lengvai pasiimti ir kuris tinka jūsų dienos režimui, dažnai yra naudingesnis už sudėtingą variantą, kurio realybėje taip ir nepasiruošiate. Užkandis gali būti proga gauti daugiau skaidulų Apie užkandžius dažnai kalbame per kalorijų, cukraus ar baltymų prizmę, tačiau verta prisiminti ir skaidulines medžiagas. Jų natūraliai randama vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose, todėl skaidulų tema labai natūraliai siejasi su kasdiene augalinių produktų įvairove. Praktiškai tam nereikia didelių pokyčių. Į jogurtą galima įdėti uogų ir sėklų, prie užkandžio pridėti vaisių, baltą duoną dažniau pakeisti viso grūdo alternatyva ar į kokteilį įtraukti daugiau augalinės kilmės ingredientų. Svarbu ne vienas idealus produktas, o tai, kokie pasirinkimai kartojasi per visą dieną ir savaitę. Kuo skaidulos susijusios su žarnyno mikrobiota? Žarnyne gyvena didelė mikroorganizmų bendruomenė, vadinama žarnyno mikrobiota. Jos sudėtį veikia daug skirtingų veiksnių, o vienas iš jų yra mityba. Ypač daug dėmesio moksliniuose tyrimuose skiriama fermentuojamoms skaiduloms, nes dalis jų nėra suvirškinama plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną, kur tampa substratu žarnyno mikroorganizmams. Viena iš gerai žinomų fermentuojamų skaidulų yra inulinas. Tyrimai rodo, kad jo vartojimas gali būti susijęs su tam tikrais žarnyno mikrobiotos sudėties pokyčiais, tačiau žmonių reakcijos skiriasi. Tyrimų atlikta ir su agavų inulinu, tačiau ir čia svarbu nepervertinti vieno ingrediento reikšmės. Mikrobiota yra sudėtinga sistema, todėl vienas produktas negali jos tiesiog „sutvarkyti“. Daug prasmingiau galvoti apie bendrą mitybos įvairovę ir reguliariai rinktis skirtingus augalinės kilmės bei skaidulų turinčius produktus. Vietoje klausimo „koks vienas produktas geriausias mikrobiotai?“ naudingiau savęs paklausti: ar mano kasdienėje mityboje pakanka skirtingų augalinių produktų ir skaidulų šaltinių? Toks požiūris daug geriau atspindi bendrą subalansuotos mitybos principą. Ką užkandžiauti darbe? Darbe dažnai laimi ne teoriškai geriausias pasirinkimas, o tas, kurį turime po ranka. Todėl daug ką išsprendžia paprastas pasiruošimas iš anksto. Vaisius, nedidelė riešutų porcija, jogurtas, daržovės, sumuštinis iš viso grūdo duonos ar baltyminis batonėlis gali būti kur kas patogesnis sprendimas, jei žinote, kad tarp pietų ir vakarienės laukia ilga pertrauka. Čia verta galvoti ne tik apie produkto maistingumą, bet ir apie realias aplinkybes. Jeigu užkandį reikia neštis kelias valandas be šaldymo, vieni produktai bus praktiškesni už kitus. Jei yra šaldytuvas, pasirinkimų natūraliai atsiranda daugiau. Ką pasiimti į kelionę? Kelionėje svarbiausia tampa patogumas ir tinkamos laikymo sąlygos. Produktai, kuriems nereikia šaldymo, dažniausiai yra paprasčiausias pasirinkimas – tai gali būti riešutai, sėklos, vaisiai, džiovinti vaisiai, viso grūdo trapučiai ar batonėliai. Trumpesnėje kelionėje, kai galima pasirūpinti tinkama temperatūra, pasirinkimų gali būti daugiau. Svarbiausia, kad užkandis būtų lengvai transportuojamas ir nereikalautų sudėtingo paruošimo. Ar baltyminis batonėlis yra sveikas užkandis? Vien iš pavadinimo to nustatyti negalima. Du baltyminiai batonėliai gali turėti labai skirtingą sudėtį, todėl verta pažvelgti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į cukrus, skaidulines medžiagas, porcijos dydį bei visą sudedamųjų dalių sąrašą. Pagrindinis baltyminio batonėlio privalumas dažnai yra ne tai, kad jis būtų „geresnis“ už visus kitus užkandžius, o paprasčiausias patogumas. Jo nereikia ruošti, jis lengvai telpa krepšyje ir gali būti praktiškas tais atvejais, kai nėra galimybės normaliai pavalgyti. Todėl ir šioje kategorijoje verta vengti absoliučių vertinimų. Batonėlis gali būti geras pasirinkimas vienoje situacijoje, tačiau tai nereiškia, kad jis visada turi pakeisti vaisių, jogurtą, sumuštinį ar kitą paprastą maistą. Dažniausiai užduodami klausimai apie užkandžius Ar sveikai maitinantis būtina užkandžiauti? Ne. Užkandžių poreikis priklauso nuo dienos režimo, pagrindinių valgymų, fizinio aktyvumo ir individualių energijos poreikių. Vieniems žmonėms užkandžiai patogūs, kitiems jų gali visai nereikėti. Koks užkandis geriausias? Universalaus geriausio užkandžio nėra. Daug prasmingiau rinktis pagal tai, ko tuo metu trūksta dienos racione – vaisių, daržovių, skaidulų, baltymų ar kitų maisto grupių. Kodėl verta atkreipti dėmesį į skaidulas? Skaidulinės medžiagos yra svarbi įvairios mitybos dalis, o jų natūraliai gauname iš viso grūdo produktų, daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų ir sėklų. Todėl užkandis gali būti viena iš progų padidinti šių produktų dalį kasdienėje mityboje. Ar skaidulos susijusios su žarnyno mikrobiota? Kai kurios fermentuojamos skaidulos gali būti naudojamos žarnyno mikroorganizmų, todėl mitybos skaidulų tema glaudžiai susijusi su mikrobiotos tyrimais. Vis dėlto mikrobiota priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl jos nereikėtų sieti su vienu konkrečiu produktu. Ar maisto papildas gali pakeisti gerą užkandį? Ne. Maistas ir maisto papildai atlieka skirtingą vaidmenį. Papildai gali būti naudojami konkretiems mitybos poreikiams papildyti, tačiau jie nepakeičia įvairaus ir subalansuoto maisto. Svarbiausia – ne tobulas užkandis, o visa dienos mityba Sveikas užkandžiavimas neturi būti paremtas draudimais ar bandymu surasti vieną „teisingą“ produktą. Vieną dieną geras pasirinkimas gali būti vaisius, kitą – jogurtas, riešutai, sumuštinis ar patogus baltyminis batonėlis. Kur kas svarbiau tai, kaip šis pasirinkimas dera su visa likusia dienos mityba. Galima pradėti nuo labai paprasto klausimo: „Kuo galiu papildyti šiandienos racioną?“ Galbūt jame buvo mažai vaisių, gal trūko skaidulų, augalinių produktų ar baltymų. Toks požiūris leidžia užkandžiavimą vertinti ne kaip atskirą mitybos taisyklę, o kaip natūralią visos dienos maisto pasirinkimų dalį. Subalansuota mityba dažniausiai nesusideda iš vieno tobulo produkto. Ji susideda iš daugybės nedidelių, realiame gyvenime lengvai pakartojamų pasirinkimų.Išbandykite NutriGap by 7Pack produktų liniją ir praturtinkite savo mitybą.
Sužinokite daugiau
Maisto papildai: 5 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš perkant
Maisto papildų pasirinkimas šiandien yra labai platus. Vitaminai, mineralai, augaliniai ekstraktai, skaidulos, aminorūgštys ir įvairios kompleksinės formulės užima vis daugiau vietos ne tik vaistinėse, bet ir kasdienėje žmonių mityboje. Kartu su didėjančiu pasirinkimu atsiranda ir kita problema – suprasti, kuo produktai iš tikrųjų skiriasi ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš juos pasirenkant. Ant pakuočių matome skirtingas veikliųjų medžiagų formas, dideles dozes, procentus, įvairius sveikatingumo teiginius ir pažadus. Visa tai gali sudaryti įspūdį, kad geriausias produktas yra tas, kuriame daugiausia veikliųjų medžiagų arba kuris žada daugiausia naudos. Tačiau maisto papildų pasirinkimą prasmingiau pradėti ne nuo klausimo „kuris produktas geriausias?“, o nuo daug paprastesnio – ko iš tiesų reikia mano kasdienei mitybai? Maisto papildai skirti papildyti įprastą racioną, todėl juos verta vertinti kaip vieną bendro paveikslo dalį. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir kasdieniai įpročiai išlieka pagrindu, o papildai gali būti naudojami ten, kur tam yra poreikis. 1. Ar man iš tikrųjų reikia maisto papildo? Vienas dažniausių kelių į maisto papildų lentyną prasideda nuo savijautos. Jaučiame nuovargį, prasčiau miegame, sunkiau susikaupiame ar paprasčiausiai atrodo, kad trūksta energijos, todėl pradedame ieškoti vitamino ar mineralo, kuris galėtų būti atsakingas už šiuos pojūčius. Tačiau bendra savijauta priklauso nuo daugybės veiksnių. Jai įtakos gali turėti miego kiekis ir kokybė, kasdienė mityba, fizinis aktyvumas, stresas, poilsis, darbo režimas ir daugybė kitų aplinkybių. Dėl to vien pagal nuovargį ar prastesnę savijautą nėra patikima nuspręsti, kad organizmui būtinai trūksta magnio, vitamino D, geležies ar kitos konkrečios medžiagos. Prieš ieškant papildų verta pirmiausia pažvelgti į visą savo kasdienybę. Ar mityba pakankamai įvairi? Ar valgoma reguliariai? Ar pakanka miego? Ar gyvenimo ritme lieka vietos poilsiui ir judėjimui? Kartais atsakymas slypi ne papildų lentynoje, o kur kas paprastesniuose kasdieniuose įpročiuose. Jeigu savijautos pokyčiai užsitęsia arba kyla pagrįstas įtarimas dėl konkrečios maistinės medžiagos trūkumo, tinkamesnis kelias yra individualus situacijos įvertinimas ir, jei reikia, konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu. 2. Ką iš tikrųjų gauname vienoje kapsulėje? Priekinė pakuotės pusė paprastai skirta pagrindinei produkto žinutei. Ten matome tokius užrašus kaip „magnis“, „vitaminas D“ ar „cinkas“, tačiau tikroji informacija prasideda kitoje etiketės pusėje. Du produktai gali būti vadinami tuo pačiu pavadinimu, tačiau jų formulės gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, magnio papilduose gali būti naudojamos skirtingos magnio formos, tas pats galioja cinkui ir kitoms mineralinėms medžiagoms. Vitaminai taip pat gali būti pateikiami skirtingomis formomis ar derinami su kitais ingredientais. Todėl renkantis papildą verta neapsiriboti didžiausiu užrašu ant pakuotės. Kur kas svarbiau pažiūrėti, kokia yra konkreti veiklioji medžiaga, kokia jos forma, kiek jos gauname vienoje rekomenduojamoje porcijoje ir kas dar sudaro produkto formulę. Tokiu būdu galima daug objektyviau palyginti du panašiai atrodančius produktus. Kartais jų pakuotės ir reklaminiai pažadai gali būti beveik vienodi, o perskaičius sudėtį paaiškėja, kad skiriasi ir veikliosios medžiagos kiekis, ir vartojimo režimas, ir visa produkto formulė. 3. Kodėl svarbu žiūrėti ne tik į didžiausią skaičių? Didelė dozė ant pakuotės dažnai patraukia dėmesį, tačiau savaime ji nėra kokybės rodiklis. Kur kas svarbiau suprasti, kiek veikliosios medžiagos realiai gauname per rekomenduojamą paros porciją. Vitaminų ir mineralų etiketėse šalia kiekio dažnai nurodomas ir procentas nuo RMV. Ši santrumpa reiškia referencinę maistinę vertę – orientacinę vertę, naudojamą maisto produktų ir papildų ženklinimui. Jeigu, pavyzdžiui, prie magnio nurodyta 27 % RMV, tai reiškia, kad produkto porcija suteikia 27 procentus ženklinimui naudojamos referencinės magnio vertės. RMV gali būti labai naudinga lyginant produktus tarpusavyje, tačiau jos nereikėtų suprasti kaip individualiai kiekvienam žmogui paskirtos dozės. Mitybos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo, mitybos ir kitų aplinkybių. Todėl vien produkto pavadinimo ar didelio skaičiaus priekinėje etiketės pusėje nepakanka. Daug naudingiau suprasti, ką tas skaičius iš tiesų reiškia. 4. Ar didesnė dozė reiškia geresnį produktą? Maisto papildų atveju principas „daugiau yra geriau“ neveikia. Kai kurių vitaminų ar mineralų didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos, todėl svarbu laikytis produkto etiketėje pateiktų vartojimo rekomendacijų. Ypač verta būti atidiems vartojant kelis skirtingus papildus vienu metu. Ta pati maistinė medžiaga gali būti keliuose produktuose. Pavyzdžiui, vitaminas D gali būti vartojamas atskirai, tačiau tuo pačiu metu jo gali būti multivitaminų komplekse ar kitame mišinyje. Tokiu atveju svarbu vertinti ne kiekvieną produktą izoliuotai, o bendrą iš visų šaltinių gaunamą kiekį. Tas pats galioja ir kitoms medžiagoms. Todėl prieš papildant savo rutiną dar vienu produktu verta trumpai peržiūrėti tai, ką jau vartojate. Kartais vien šis įprotis padeda išvengti nereikalingo kelių labai panašių produktų derinimo. 5. Ką iš tikrųjų reiškia užrašai „imunitetui“, „energijai“ ar „nervų sistemai“? Maisto papildų etiketėse dažnai matome trumpus teiginius apie imuninę sistemą, energiją, nervų sistemą, kaulus ar kitus organizmo procesus. Tokie teiginiai gali būti paremti konkrečiomis vitaminų ar mineralų fiziologinėmis funkcijomis, tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp normalios organizmo funkcijos palaikymo ir pažado išspręsti sveikatos problemą. Pavyzdžiui, teiginys „magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį“ nėra tas pats, kas pasakymas „magnis pašalina nuovargį“. Pirmuoju atveju kalbama apie maistinės medžiagos vaidmenį normalioje organizmo veikloje, antruoju jau kuriamas daug stipresnio ir garantuoto poveikio įspūdis. Todėl skaitant produkto aprašymą verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas žadama, bet ir į tai, kokia konkreti medžiaga leidžia tą teiginį pagrįsti. Geras aprašymas turėtų padėti suprasti produkto sudėtį, o ne bandyti vienu papildu išspręsti visas įmanomas problemas. Kaip perskaityti maisto papildo etiketę? Iš pirmo žvilgsnio maisto papildo etiketė gali atrodyti gana techniškai, tačiau daugeliu atvejų joje reikia surasti vos kelis pagrindinius dalykus. Pirmiausia verta nustatyti, kokia veiklioji medžiaga yra produkte ir kokia jos forma. Tuomet reikia pasižiūrėti, kiek jos gauname rekomenduojamoje paros porcijoje ir, jei tai vitaminas ar mineralas, kokia RMV dalis nurodyta. Ne mažiau svarbi ir visa produkto sudėtis. Joje galima pamatyti pagalbines medžiagas, kapsulės sudėtį, galimus alergenus ar kitus ingredientus. Galiausiai reikėtų perskaityti vartojimo rekomendacijas ir įspėjimus: kiek produkto rekomenduojama vartoti per dieną, kam jis gali būti nerekomenduojamas ir ar yra kitų svarbių vartojimo sąlygų. Šie keli punktai dažnai pasako apie produktą gerokai daugiau nei priekinėje etiketės pusėje pateikti reklaminiai šūkiai. O kur šiame paveiksle lieka kasdienė mityba? Kartais papildų pasirinkimas tampa toks svarbus, kad pamirštame paprasčiausią dalyką – jie vadinami maisto papildais, nes jų paskirtis yra papildyti mitybą, o ne ją pakeisti. Kasdienio raciono pagrindas vis dar turėtų būti įvairūs maisto produktai. Daržovės ir vaisiai, viso grūdo produktai, skirtingi baltymų šaltiniai, skaidulinės medžiagos ir pakankamas skysčių kiekis yra daug platesnio sveikos gyvensenos paveikslo dalis. Ne mažiau svarbūs fizinis aktyvumas, miegas, poilsis ir gyvenimo ritmas. Tai nereiškia, kad papildams nėra vietos. Jie gali būti naudinga mitybos dalis, kai pasirenkami sąmoningai ir turint aiškų tikslą. Tačiau bandymas kapsule kompensuoti nuolat nesubalansuotą mitybą nėra tas pats, kas rūpintis savo kasdieniais įpročiais. Ar brangesnis maisto papildas visada geresnis? Kaina gali būti vienas iš pasirinkimo kriterijų, tačiau ji ne visada tiesiogiai atspindi produkto kokybę. Jai įtakos gali turėti veikliosios medžiagos forma, dozė, naudojamos žaliavos, gamybos technologija, kapsulių skaičius, pakuotė ir daugybė kitų veiksnių. Todėl vien tik buteliuko kainos lyginimas gali būti klaidinantis. Du produktai gali turėti po 60 kapsulių, tačiau vieną gali reikėti vartoti po vieną kapsulę per dieną, o kitą – po tris. Tokiu atveju pirmosios pakuotės užteks 60 dienų, o antrosios – tik 20. Daug prasmingiau paklausti: kiek kainuoja viena rekomenduojama paros porcija ir ką joje gaunu? Toks palyginimas leidžia vienu metu įvertinti tiek produkto kainą, tiek jo sudėtį. Ar papildą galima pasirinkti vien pagal savijautą? Nuovargis, koncentracijos pokyčiai, prastesnis miegas ar bendra savijauta gali paskatinti daugiau domėtis savo mityba, tačiau vien šie požymiai neleidžia patikimai nustatyti konkretaus vitamino ar mineralo trūkumo. Jeigu įtariamas konkretus trūkumas, daug prasmingiau įvertinti individualią situaciją nei atsitiktinai pradėti vartoti kelis skirtingus papildus. Tai ypač aktualu vartojant didesnes dozes, kelis produktus vienu metu, vaistus arba turint sveikatos sutrikimų. Maisto papildų pasirinkimas turėtų prasidėti nuo informacijos, o ne nuo bandymo kuo greičiau surasti vieną produktą kiekvienam juntamam simptomui. Dažniausiai užduodami klausimai apie maisto papildus Ar maisto papildai būtini visiems? Ne. Papildų poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus mitybos, gyvenimo būdo, amžiaus, fiziologinės būklės ir kitų individualių aplinkybių. Ar maisto papildas gali pakeisti subalansuotą mitybą? Ne. Maisto papildų paskirtis yra papildyti įprastą mitybą, todėl jie neturėtų būti vertinami kaip įvairaus maisto pakaitalas. Ar didesnė vitamino ar mineralo dozė reiškia geresnį papildą? Nebūtinai. Veikliosios medžiagos kiekis yra tik viena produkto savybė. Vertėtų atsižvelgti ir į jos formą, rekomenduojamą vartojimą, visą produkto sudėtį bei bendrą iš kitų vartojamų papildų gaunamą kiekį. Ką svarbiausia palyginti renkantis du panašius papildus? Pirmiausia verta palyginti veikliąją medžiagą ir jos formą, kiekį rekomenduojamoje paros porcijoje, RMV, bendrą sudėtį, vartojimo rekomendacijas ir tai, kiek paros porcijų iš tiesų yra vienoje pakuotėje. Kada verta pasitarti su specialistu? Papildomo atsargumo verta laikytis vartojant vaistus, kelis papildus vienu metu, turint sveikatos sutrikimų, nėštumo ar žindymo laikotarpiu bei renkantis produktą vaikui. Tokiais atvejais individualus specialisto įvertinimas gali būti svarbesnis už bendras rekomendacijas internete. Maisto papildas – tik viena bendro paveikslo dalis Sveikas gyvenimo būdas nesusideda iš vienos kapsulės, vieno miltelių mišinio ar vieno „tobulo“ produkto. Jį kuria tai, ką darome nuolat: kaip maitinamės, kiek judame, kaip miegame, ilsimės ir kokius kasdienius įpročius formuojame. Maisto papildai gali būti viena šios sistemos dalis, tačiau prasmingiausi jie tampa tada, kai pasirenkami sąmoningai. Todėl prieš perkant verta ne ieškoti produkto su didžiausia doze ar įspūdingiausiu pažadu, o suprasti, ką renkamės, kodėl renkamės ir ką iš tiesų gauname rekomenduojamoje porcijoje. Toks požiūris leidžia į maisto papildus žiūrėti ne kaip į greitą sprendimą kiekvienai savijautos problemai, o kaip į vieną iš galimų būdų papildyti subalansuotą mitybą ir bendrą sveiko gyvenimo būdo rutiną. Norint palyginti skirtingas sudėtis ir veikliųjų medžiagų formas, galima peržiūrėti 7Pack maisto papildų asortimentą.
Sužinokite daugiau
Kaip pasirinkti maisto papildus? 5 dalykai, kuriuos verta žinoti prieš perkant
Maisto papildų pasirinkimas šiandien yra labai platus. Vitaminai, mineralai, augaliniai ekstraktai, skaidulos, aminorūgštys ir įvairios kompleksinės formulės užima vis daugiau vietos ne tik vaistinėse, bet ir kasdienėje žmonių mityboje. Kartu su didėjančiu pasirinkimu atsiranda ir kita problema – suprasti, kuo produktai iš tikrųjų skiriasi ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš juos pasirenkant. Ant pakuočių matome skirtingas veikliųjų medžiagų formas, dideles dozes, procentus, įvairius sveikatingumo teiginius ir pažadus. Visa tai gali sudaryti įspūdį, kad geriausias produktas yra tas, kuriame daugiausia veikliųjų medžiagų arba kuris žada daugiausia naudos. Tačiau maisto papildų pasirinkimą prasmingiau pradėti ne nuo klausimo „kuris produktas geriausias?“, o nuo daug paprastesnio – ko iš tiesų reikia mano kasdienei mitybai? Maisto papildai skirti papildyti įprastą racioną, todėl juos verta vertinti kaip vieną bendro paveikslo dalį. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir kasdieniai įpročiai išlieka pagrindu, o papildai gali būti naudojami ten, kur tam yra poreikis. 1. Ar man iš tikrųjų reikia maisto papildo? Vienas dažniausių kelių į maisto papildų lentyną prasideda nuo savijautos. Jaučiame nuovargį, prasčiau miegame, sunkiau susikaupiame ar paprasčiausiai atrodo, kad trūksta energijos, todėl pradedame ieškoti vitamino ar mineralo, kuris galėtų būti atsakingas už šiuos pojūčius. Tačiau bendra savijauta priklauso nuo daugybės veiksnių. Jai įtakos gali turėti miego kiekis ir kokybė, kasdienė mityba, fizinis aktyvumas, stresas, poilsis, darbo režimas ir daugybė kitų aplinkybių. Dėl to vien pagal nuovargį ar prastesnę savijautą nėra patikima nuspręsti, kad organizmui būtinai trūksta magnio, vitamino D, cinko, geležies ar kitos konkrečios medžiagos. Prieš ieškant papildų verta pirmiausia pažvelgti į visą savo kasdienybę. Ar mityba pakankamai įvairi? Ar valgoma reguliariai? Ar pakanka miego? Ar gyvenimo ritme lieka vietos poilsiui ir judėjimui? Kartais atsakymas slypi ne papildų lentynoje, o kur kas paprastesniuose kasdieniuose įpročiuose. Jeigu savijautos pokyčiai užsitęsia arba kyla pagrįstas įtarimas dėl konkrečios maistinės medžiagos trūkumo, tinkamesnis kelias yra individualus situacijos įvertinimas ir, jei reikia, konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu. 2. Ką iš tikrųjų gauname vienoje kapsulėje? Priekinė pakuotės pusė paprastai skirta pagrindinei produkto žinutei. Ten matome tokius užrašus kaip „magnis“, „vitaminas D“ ar „cinkas“, tačiau tikroji informacija prasideda kitoje etiketės pusėje. Du produktai gali būti vadinami tuo pačiu pavadinimu, tačiau jų formulės gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, magnio papilduose gali būti naudojamos skirtingos magnio formos, tas pats galioja cinkui ir kitoms mineralinėms medžiagoms. Vitaminai taip pat gali būti pateikiami skirtingomis formomis ar derinami su kitais ingredientais. Todėl renkantis papildą verta neapsiriboti didžiausiu užrašu ant pakuotės. Kur kas svarbiau pažiūrėti, kokia yra konkreti veiklioji medžiaga, kokia jos forma, kiek jos gauname vienoje rekomenduojamoje porcijoje ir kas dar sudaro produkto formulę. Tokiu būdu galima daug objektyviau palyginti du panašiai atrodančius produktus. Kartais jų pakuotės ir reklaminiai pažadai gali būti beveik vienodi, o perskaičius sudėtį paaiškėja, kad skiriasi ir veikliosios medžiagos kiekis, ir vartojimo režimas, ir visa produkto formulė. 3. Kodėl svarbu žiūrėti ne tik į didžiausią skaičių? Didelė dozė ant pakuotės dažnai patraukia dėmesį, tačiau savaime ji nėra kokybės rodiklis. Kur kas svarbiau suprasti, kiek veikliosios medžiagos realiai gauname per rekomenduojamą paros porciją. Vitaminų ir mineralų etiketėse šalia kiekio dažnai nurodomas ir procentas nuo RMV. Ši santrumpa reiškia referencinę maistinę vertę – orientacinę vertę, naudojamą maisto produktų ir papildų ženklinimui. Jeigu, pavyzdžiui, prie magnio nurodyta 27 % RMV, tai reiškia, kad produkto porcija suteikia 27 procentus ženklinimui naudojamos referencinės magnio vertės. RMV gali būti labai naudinga lyginant produktus tarpusavyje, tačiau jos nereikėtų suprasti kaip individualiai kiekvienam žmogui paskirtos dozės. Mitybos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo, mitybos ir kitų aplinkybių. Todėl vien produkto pavadinimo ar didelio skaičiaus priekinėje etiketės pusėje nepakanka. Daug naudingiau suprasti, ką tas skaičius iš tiesų reiškia. 4. Ar didesnė dozė reiškia geresnį produktą? Maisto papildų atveju principas „daugiau yra geriau“ neveikia. Kai kurių vitaminų ar mineralų didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos, todėl svarbu laikytis produkto etiketėje pateiktų vartojimo rekomendacijų. Ypač verta būti atidiems vartojant kelis skirtingus papildus vienu metu. Ta pati maistinė medžiaga gali būti keliuose produktuose. Pavyzdžiui, vitaminas D gali būti vartojamas atskirai, tačiau tuo pačiu metu jo gali būti multivitaminų komplekse ar kitame mišinyje. Tokiu atveju svarbu vertinti ne kiekvieną produktą izoliuotai, o bendrą iš visų šaltinių gaunamą kiekį. Tas pats galioja ir kitoms medžiagoms. Todėl prieš papildant savo rutiną dar vienu produktu verta trumpai peržiūrėti tai, ką jau vartojate. Kartais vien šis įprotis padeda išvengti nereikalingo kelių labai panašių produktų derinimo. 5. Ką iš tikrųjų reiškia užrašai „imunitetui“, „energijai“ ar „nervų sistemai“? Maisto papildų etiketėse dažnai matome trumpus teiginius apie imuninę sistemą, energiją, nervų sistemą, kaulus ar kitus organizmo procesus. Tokie teiginiai gali būti paremti konkrečiomis vitaminų ar mineralų fiziologinėmis funkcijomis, tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp normalios organizmo funkcijos palaikymo ir pažado išspręsti sveikatos problemą. Pavyzdžiui, teiginys „magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį“ nėra tas pats, kas pasakymas „magnis pašalina nuovargį“. Pirmuoju atveju kalbama apie maistinės medžiagos vaidmenį normalioje organizmo veikloje, antruoju jau kuriamas daug stipresnio ir garantuoto poveikio įspūdis. Todėl skaitant produkto aprašymą verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas žadama, bet ir į tai, kokia konkreti medžiaga leidžia tą teiginį pagrįsti. Geras aprašymas turėtų padėti suprasti produkto sudėtį, o ne bandyti vienu papildu išspręsti visas įmanomas problemas. Kaip perskaityti maisto papildo etiketę? Iš pirmo žvilgsnio maisto papildo etiketė gali atrodyti gana techniškai, tačiau daugeliu atvejų joje reikia surasti vos kelis pagrindinius dalykus. Pirmiausia verta nustatyti, kokia veiklioji medžiaga yra produkte ir kokia jos forma. Tuomet reikia pasižiūrėti, kiek jos gauname rekomenduojamoje paros porcijoje ir, jei tai vitaminas ar mineralas, kokia RMV dalis nurodyta. Ne mažiau svarbi ir visa produkto sudėtis. Joje galima pamatyti pagalbines medžiagas, kapsulės sudėtį, galimus alergenus ar kitus ingredientus. Galiausiai reikėtų perskaityti vartojimo rekomendacijas ir įspėjimus: kiek produkto rekomenduojama vartoti per dieną, kam jis gali būti nerekomenduojamas ir ar yra kitų svarbių vartojimo sąlygų. Šie keli punktai dažnai pasako apie produktą gerokai daugiau nei priekinėje etiketės pusėje pateikti reklaminiai šūkiai. O kur šiame paveiksle lieka kasdienė mityba? Kartais papildų pasirinkimas tampa toks svarbus, kad pamirštame paprasčiausią dalyką – jie vadinami maisto papildais, nes jų paskirtis yra papildyti mitybą, o ne ją pakeisti. Kasdienio raciono pagrindas vis dar turėtų būti įvairūs maisto produktai. Daržovės ir vaisiai, viso grūdo produktai, skirtingi baltymų šaltiniai, skaidulinės medžiagos ir pakankamas skysčių kiekis yra daug platesnio sveikos gyvensenos paveikslo dalis. Ne mažiau svarbūs fizinis aktyvumas, miegas, poilsis ir gyvenimo ritmas. Tai nereiškia, kad papildams nėra vietos. Jie gali būti naudinga mitybos dalis, kai pasirenkami sąmoningai ir turint aiškų tikslą. Tačiau bandymas kapsule kompensuoti nuolat nesubalansuotą mitybą nėra tas pats, kas rūpintis savo kasdieniais įpročiais. Ar brangesnis maisto papildas visada geresnis? Kaina gali būti vienas iš pasirinkimo kriterijų, tačiau ji ne visada tiesiogiai atspindi produkto kokybę. Jai įtakos gali turėti veikliosios medžiagos forma, dozė, naudojamos žaliavos, gamybos technologija, kapsulių skaičius, pakuotė ir daugybė kitų veiksnių. Todėl vien tik buteliuko kainos lyginimas gali būti klaidinantis. Du produktai gali turėti po 60 kapsulių, tačiau vieną gali reikėti vartoti po vieną kapsulę per dieną, o kitą – po tris. Tokiu atveju pirmosios pakuotės užteks 60 dienų, o antrosios – tik 20. Daug prasmingiau paklausti: kiek kainuoja viena rekomenduojama paros porcija ir ką joje gaunu? Toks palyginimas leidžia vienu metu įvertinti tiek produkto kainą, tiek jo sudėtį. Ar papildą galima pasirinkti vien pagal savijautą? Nuovargis, koncentracijos pokyčiai, prastesnis miegas ar bendra savijauta gali paskatinti daugiau domėtis savo mityba, tačiau vien šie požymiai neleidžia patikimai nustatyti konkretaus vitamino ar mineralo trūkumo. Jeigu įtariamas konkretus trūkumas, daug prasmingiau įvertinti individualią situaciją nei atsitiktinai pradėti vartoti kelis skirtingus papildus. Tai ypač aktualu vartojant didesnes dozes, kelis produktus vienu metu, vaistus arba turint sveikatos sutrikimų. Maisto papildų pasirinkimas turėtų prasidėti nuo informacijos, o ne nuo bandymo kuo greičiau surasti vieną produktą kiekvienam juntamam simptomui. Dažniausiai užduodami klausimai apie maisto papildus Ar maisto papildai būtini visiems? Ne. Papildų poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus mitybos, gyvenimo būdo, amžiaus, fiziologinės būklės ir kitų individualių aplinkybių. Ar maisto papildas gali pakeisti subalansuotą mitybą? Ne. Maisto papildų paskirtis yra papildyti įprastą mitybą, todėl jie neturėtų būti vertinami kaip įvairaus maisto pakaitalas. Ar didesnė vitamino ar mineralo dozė reiškia geresnį papildą? Nebūtinai. Veikliosios medžiagos kiekis yra tik viena produkto savybė. Vertėtų atsižvelgti ir į jos formą, rekomenduojamą vartojimą, visą produkto sudėtį bei bendrą iš kitų vartojamų papildų gaunamą kiekį. Ką svarbiausia palyginti renkantis du panašius papildus? Pirmiausia verta palyginti veikliąją medžiagą ir jos formą, kiekį rekomenduojamoje paros porcijoje, RMV, bendrą sudėtį, vartojimo rekomendacijas ir tai, kiek paros porcijų iš tiesų yra vienoje pakuotėje. Kada verta pasitarti su specialistu? Papildomo atsargumo verta laikytis vartojant vaistus, kelis papildus vienu metu, turint sveikatos sutrikimų, nėštumo ar žindymo laikotarpiu bei renkantis produktą vaikui. Tokiais atvejais individualus specialisto įvertinimas gali būti svarbesnis už bendras rekomendacijas internete. Maisto papildas – tik viena bendro paveikslo dalis Sveikas gyvenimo būdas nesusideda iš vienos kapsulės, vieno miltelių mišinio ar vieno „tobulo“ produkto. Jį kuria tai, ką darome nuolat: kaip maitinamės, kiek judame, kaip miegame, ilsimės ir kokius kasdienius įpročius formuojame. Maisto papildai gali būti viena šios sistemos dalis, tačiau prasmingiausi jie tampa tada, kai pasirenkami sąmoningai. Todėl prieš perkant verta ne ieškoti produkto su didžiausia doze ar įspūdingiausiu pažadu, o suprasti, ką renkamės, kodėl renkamės ir ką iš tiesų gauname rekomenduojamoje porcijoje. Toks požiūris leidžia į maisto papildus žiūrėti ne kaip į greitą sprendimą kiekvienai savijautos problemai, o kaip į vieną iš galimų būdų papildyti subalansuotą mitybą ir bendrą sveiko gyvenimo būdo rutiną. Norint palyginti skirtingas sudėtis ir veikliųjų medžiagų formas, galima peržiūrėti 7Pack maisto papildų asortimentą.
Sužinokite daugiau
Liposominis cinkas: kas tai ir kuo cinkas svarbus organizmui?
Cinkas priklauso tiems mikroelementams, kurių organizmui reikia palyginti nedaug, tačiau jo vaidmuo yra gerokai platesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis dalyvauja daugelyje ląstelėje vykstančių procesų, yra svarbus baltymų ir DNR sintezei, ląstelių dalijimuisi bei normaliai imuninės sistemos veiklai. Cinkas taip pat padeda palaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę bei prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso. Šios funkcijos yra įtrauktos ir į Europos Sąjungoje patvirtintų cinko sveikatingumo teiginių sąrašą. Dėl to cinkas dažnai sutinkamas labai skirtinguose maisto papilduose – nuo produktų imuninei sistemai iki kompleksų odai, plaukams ar vyrų mitybai. Tačiau renkantis cinko papildą vien užrašo „cinkas“ ant pakuotės nepakanka. Skiriasi jo cheminės formos, kiekis vienoje porcijoje, pagalbinės medžiagos ir net technologija, kuria mineralas pateikiamas produkte. Vienas tokių vis dažniau matomų terminų yra liposominis cinkas. Kodėl cinkas svarbus ne tik imuninei sistemai? Apie cinką dažniausiai pradedama kalbėti šaltuoju metų laiku, todėl natūraliai susiformavo stiprus jo ryšys su imuniteto tema. Iš tiesų cinkas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, tačiau tai tik viena jo funkcijų. Cinkas reikalingas normaliai baltymų ir DNR sintezei, dalyvauja ląstelių dalijimosi procese ir padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją. Europos Sąjungoje taip pat leidžiama teigti, kad cinkas padeda palaikyti normalią odos, plaukų, nagų ir kaulų būklę, normalią regėjimo funkciją bei normalią testosterono koncentraciją kraujyje. Jis taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai paaiškina, kodėl tas pats mikroelementas gali atsirasti visiškai skirtingose papildų kategorijose. Vis dėlto svarbu nepaversti šių normalių fiziologinių funkcijų pažadu, kad cinkas apsaugos nuo ligų, sustabdys plaukų slinkimą ar išspręs odos problemas. Maistinė medžiaga padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas, tačiau tai nėra tas pats, kas gydomasis poveikis. Iš kur cinko gauname su maistu? Maisto papildas nėra vienintelis cinko šaltinis. Cinko natūraliai randama mėsoje, žuvyje ir jūros gėrybėse, pieno produktuose, kiaušiniuose, ankštiniuose, riešutuose bei viso grūdo produktuose. Ypač daug jo gali būti kai kuriose jūros gėrybėse. Svarbus ir ne vien absoliutus cinko kiekis produkte, bet tai, kiek jo organizmas gali pasisavinti. Augalinės kilmės produktuose esantys fitatai gali mažinti cinko absorbciją, todėl cinko biologinis prieinamumas iš skirtingų maisto šaltinių nėra vienodas. Tai nereiškia, kad augalinė mityba automatiškai suteikia per mažai cinko, tačiau žmonėms, kurių racione vyrauja augaliniai produktai, verta daugiau dėmesio skirti bendram cinko šaltinių pasirinkimui. Šiame kontekste maisto papildai gali būti patogus būdas gauti aiškiai nurodytą cinko kiekį, tačiau jų nereikėtų vertinti kaip įvairios mitybos pakaitalo. Kiek cinko yra „daug“? Ant maisto papildų pakuočių dažnai galima pamatyti ne tik cinko kiekį miligramais, bet ir procentą, pažymėtą RMV. Europos Sąjungoje suaugusiųjų ženklinimui naudojama referencinė cinko maistinė vertė yra 10 mg per dieną. Todėl, pavyzdžiui, 10 mg cinko atitinka 100 % RMV, o 25 mg – 250 % RMV. Svarbu suprasti, kad RMV nėra individualiai kiekvienam žmogui paskirta dozė. Ji pirmiausia naudojama maisto produktų ir papildų ženklinimui bei jų palyginimui. Didesnis skaičius taip pat nebūtinai reiškia geresnį produktą. Ilgą laiką vartojami dideli cinko kiekiai gali turėti nepageidaujamų pasekmių, įskaitant poveikį vario būklei, todėl vartojant papildus verta laikytis gamintojo nurodytos dozės ir įvertinti, ar cinko papildomai nėra kituose tuo pačiu metu vartojamuose produktuose. JAV Nacionalinių sveikatos institutų informacijoje suaugusiesiems nurodomas 40 mg per dieną toleruojamas viršutinis bendro suvartojimo lygis, nors individuali situacija ir medicininės rekomendacijos gali skirtis. Kodėl cinko papildai būna skirtingų formų? Cinkas maisto papilduose nėra pateikiamas kaip grynas metalo gabalėlis. Jis naudojamas įvairiuose junginiuose – galima sutikti cinko gliukonatą, citratą, bisglicinatą, oksidą, sulfatą ir kitas formas. Šios formos gali skirtis savo savybėmis ir absorbcija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad cinko forma gali turėti įtakos jo biologiniam prieinamumui, tačiau nėra vienos universalios formos, kurią būtų galima paskelbti geriausia visiems produktams ir visiems žmonėms. 2024 m. paskelbtoje žmonių tyrimų apžvalgoje, pavyzdžiui, geresnio pasisavinimo duomenų rasta cinko glicinatui ir gliukonatui, tačiau patys autoriai pažymi, kad tiesioginių skirtingų formų palyginimų vis dar nėra daug. Todėl renkantis papildą verta vertinti visą produktą: cinko formą, elementinio cinko kiekį rekomenduojamoje porcijoje, sudėtį ir vartojimo režimą. Kas yra liposominis cinkas? Liposominis cinkas nuo tradicinės mineralinės formos pirmiausia skiriasi ne pačia cinko funkcija organizme, o jo pateikimo technologija. Liposomos yra labai mažos lipidinės struktūros, kuriose arba su kuriomis gali būti pateikiamos veikliosios medžiagos. Tokios sistemos farmacijoje ir maisto papildų technologijoje tiriamos kaip vienas iš būdų apsaugoti veikliąsias medžiagas virškinamajame trakte ir keisti jų pateikimą organizmui. Tačiau čia svarbu išlaikyti sveiką kritiškumą. Užrašas „liposominis“ savaime nėra garantija, kad konkretus cinko produktas bus geriau pasisavinamas už visas kitas cinko formas. Tiesioginių žmonių klinikinių tyrimų, lyginančių būtent liposominį cinką su įvairiomis tradicinėmis cinko formomis, kol kas yra gerokai mažiau nei tyrimų apie tokius junginius kaip gliukonatas ar bisglicinatas. Tai reiškia, kad renkantis produktą vien technologinio termino nereikėtų vertinti kaip kokybės įrodymo. Daug svarbiau žinoti, kiek cinko realiai yra vienoje porcijoje ir kokia yra visa produkto formulė. Cinkas ir imuninė sistema: ką iš tikrųjų galima pasakyti? Cinkas yra būtinas normaliai imuninės sistemos veiklai, o jo trūkumas gali neigiamai veikti įvairius imuninio atsako procesus. Vis dėlto iš to nereikėtų daryti išvados, kad kuo daugiau cinko vartosime, tuo „stipresnis“ bus imunitetas. Pakankamas mikroelementų kiekis ir labai didelių papildomų dozių vartojimas yra du skirtingi dalykai. Nesant trūkumo, papildomi dideli mikroelementų kiekiai nebūtinai suteikia papildomą naudą imuninei sistemai. Todėl atsakingiau cinką vertinti kaip vieną iš normaliai organizmo veiklai reikalingų maistinių medžiagų, o ne kaip sezoninį preparatą nuo peršalimo. O kaip oda, plaukai ir nagai? Cinko ryšys su oda, plaukais ir nagais taip pat nėra vien marketingo sukurta asociacija. Europos Sąjungoje patvirtinta, kad cinkas padeda palaikyti normalią jų būklę. Tačiau ir čia svarbus kontekstas. Plaukų, odos ar nagų būklę lemia daugybė veiksnių, todėl vien jų pokyčiai nereiškia, kad žmogui būtinai trūksta cinko. Jei problema ryški ar ilgalaikė, daug prasmingiau ieškoti jos priežasties, o ne automatiškai pradėti vartoti didelę konkretaus mineralo dozę. Į ką atkreipti dėmesį renkantis cinko papildą? Geras pasirinkimas prasideda ne nuo didžiausio skaičiaus priekinėje pakuotės pusėje. Pirmiausia verta pasižiūrėti, kiek elementinio cinko yra rekomenduojamoje paros porcijoje, kokia jo forma ir ar cinko papildomai nėra kituose vartojamuose kompleksuose. Taip pat svarbu perskaityti visą sudėtį, vartojimo rekomendacijas ir įspėjimus. Kai kurie vaistai gali sąveikauti su cinko papildais, o ilgalaikis didelių dozių vartojimas nėra tas pats, kas įprastas mitybos papildymas. Jeigu renkatės tarp tradicinės ir liposominės formos, galima vertinti technologiją kaip vieną iš produkto savybių, bet ne vienintelį kriterijų. Aiški dozė, suprantama sudėtis ir pagrįsti teiginiai yra ne mažiau svarbūs už formos pavadinimą. Cinkas – maža mitybos detalė, turinti daug funkcijų Cinkas yra geras pavyzdys, kodėl kalbant apie maisto papildus verta vengti kraštutinumų. Jis tikrai yra svarbus organizmui ir dalyvauja daugelyje normalių fiziologinių procesų, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui reikia kuo didesnės cinko dozės. Pirmiausia verta pasirūpinti įvairia ir subalansuota mityba, suprasti savo vartojamų papildų sudėtį ir nevertinti vieno produkto kaip universalaus sprendimo. O renkantis cinko papildą verta žiūrėti ne tik į užrašus „imunitetui“ ar „liposominis“, bet ir į daug paprastesnius dalykus – kiek cinko gauname, kokia jo forma ir kaip produktą rekomenduojama vartoti. Norintiems susipažinti su vienu iš liposominės formos pavyzdžių, 7Pack parduotuvėje galima rasti Liposomal ZINC Zincnova™.
Sužinokite daugiau
Liposominis vitaminas D: kas tai ir kuo jis skiriasi nuo įprasto vitamino D?
Liposominis vitaminas D Vitaminas D – viena svarbiausių maistinių medžiagų, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Jis dažniausiai siejamas su imunine sistema ir kaulais, tačiau jo funkcijų spektras yra platesnis. Renkantis vitamino D papildą šiandien galima susidurti su įvairiomis formomis: vitaminu D2, D3, aliejinėmis kapsulėmis, purškalais ar liposominiu vitaminu D. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia žodis „liposominis“? Ar skiriasi pats vitaminas D? Ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis vitamino D papildą? Kam reikalingas vitaminas D? Vitaminas D atlieka svarbias funkcijas žmogaus organizme. Pagal Europos Sąjungoje patvirtintus sveikatingumo teiginius vitaminas D: padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą; padeda palaikyti normalią kaulų būklę; padeda palaikyti normalią raumenų funkciją; padeda palaikyti normalią dantų būklę; padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje; padeda normaliai įsisavinti ir panaudoti kalcį bei fosforą; atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Taigi vitaminas D svarbus ne tik imuninei sistemai – jis glaudžiai susijęs su normalia kaulų, raumenų ir mineralų apykaita. Kas yra vitaminas D3? Maisto papilduose dažnai naudojamas vitaminas D3, arba cholekalciferolis. Renkantis vitamino D produktą verta atkreipti dėmesį ne tik į užrašą „vitaminas D“, bet ir į konkrečią jo formą bei kiekį vienoje porcijoje. Ant pakuočių vitamino D kiekis gali būti nurodomas dviem būdais: µg – mikrogramais arba IU / TV – tarptautiniais vienetais. Pavyzdžiui: 25 µg = 1000 TV; 50 µg = 2000 TV; 100 µg = 4000 TV Todėl prieš lyginant du produktus svarbu patikrinti ne tik kapsulių skaičių, bet ir realų vitamino D kiekį vienoje rekomenduojamoje paros porcijoje. Kas yra liposominis vitaminas D? Liposominis vitaminas D – tai vitaminas D, pateikiamas naudojant lipidų pagrindu sukurtą nešiklio struktūrą. Pats vitaminas D dėl to netampa kitu vitaminu – skiriasi būdas, kuriuo veiklioji medžiaga pateikiama formulėje. Liposomų pagrindą sudaro lipidinės struktūros. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, tokios technologijos tiriamos kaip vienas iš būdų jį pateikti maisto papilduose. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose liposominės ar kitos lipidinės vitamino D3 pateikimo sistemos parodė kitokią biologinio prieinamumo dinamiką nei įprastos formulės. Tačiau rezultatai priklauso nuo konkrečios technologijos, dozės ir tiriamosios grupės, todėl negalima teigti, kad kiekvienas produktas su užrašu „liposominis“ automatiškai pasisavinamas geriau. Maža rekomendacija Renkantis liposominį vitaminą D verta vertinti ne vien žodį „liposominis“. Patikrinkite: vitamino D formą → kiekį vienoje porcijoje → rekomenduojamą vartojimą → produkto sudėtį → gamintojo pateikiamą informaciją apie naudojamą technologiją. Kuo liposominis vitaminas D skiriasi nuo įprasto? Pagrindinis skirtumas yra vitamino D pateikimo forma. Tradiciniuose produktuose vitaminas D3 dažnai pateikiamas aliejinėje terpėje arba įprastoje kapsulėje. Liposominėse formulėse naudojamos lipidinės struktūros, į kurias įtraukiama veiklioji medžiaga. Svarbu suprasti, kad terminas „liposominis“ pats savaime nėra produkto efektyvumo garantija. Net klinikiniai skirtingų lipidinių ir mikrokapsuliuotų vitamino D formų tyrimai rodo, kad rezultatai gali skirtis priklausomai nuo dozės bei konkrečios technologijos. Todėl renkantis produktą daugiau dėmesio verta skirti aiškiai sudėčiai ir vitamino D kiekiui, o ne vien marketinginiam pavadinimui. Kada geriausia vartoti vitaminą D? Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Svarbiausia laikytis konkretaus produkto gamintojo nurodyto vartojimo būdo ir rekomenduojamos paros porcijos. Praktiškai patogu vitaminą D susieti su vienu nuolatiniu dienos įpročiu, pavyzdžiui, pusryčiais ar pietumis. Taip lengviau jo nepamiršti. Jeigu naudojate kelis maisto papildus vienu metu, verta patikrinti, ar vitamino D nėra ir kitų produktų sudėtyje. Ar kuo daugiau vitamino D – tuo geriau? Ne. Didelė veikliosios medžiagos koncentracija savaime nereiškia, kad didesnė dozė yra tinkamesnė konkrečiam žmogui. EFSA suaugusiesiems nurodo 100 µg (4000 TV) vitamino D per dieną kaip toleruotiną viršutinį ilgalaikio suvartojimo lygį. Tai nėra rekomenduojama dienos dozė visiems – tai viršutinė ilgalaikio bendro suvartojimo riba. Todėl ypač naudojant didesnės koncentracijos vitamino D produktus svarbu neviršyti gamintojo nustatytos rekomenduojamos porcijos ir įvertinti vitaminą D, gaunamą iš kitų šaltinių. Kaip sužinoti savo vitamino D kiekį? Vitamino D būklei vertinti sveikatos priežiūroje paprastai naudojama 25-hidroksivitamino D – 25(OH)D – koncentracija kraujyje. Šis rodiklis naudojamas ir klinikiniuose vitamino D papildymo tyrimuose. Jeigu kyla klausimų dėl individualaus vitamino D poreikio, ypač prieš vartojant didelės koncentracijos papildus, verta tai aptarti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu. Ar vitaminas D svarbus tik rudenį ir žiemą? Vitamino D funkcijos organizme nuo metų laiko nesikeičia. Tačiau natūrali vitamino D gamyba odoje yra susijusi su saulės UVB spinduliuote, todėl individualus vitamino D kiekis gali priklausyti nuo gyvenamosios vietos, metų laiko, buvimo lauke, mitybos ir kitų individualių aplinkybių. Dėl to universali taisyklė „visiems reikia vienodos vitamino D dozės“ nėra pats geriausias būdas vertinti individualų poreikį. Kaip išsirinkti vitaminą D? Prieš perkant verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus. Kokia vitamino D forma naudojama?Dažnai maisto papilduose rasite vitaminą D3 – cholekalciferolį. Kiek vitamino D yra vienoje porcijoje?Vertinkite ne tik didžiausią skaičių ant pakuotės, bet konkrečią dienos porciją. Kokia naudojama pateikimo technologija?Jeigu produktas liposominis, verta pasidomėti, kokia konkreti liposominė technologija naudojama. Kaip produktą reikia vartoti?Visada vadovaukitės konkretaus produkto etiketėje pateiktomis instrukcijomis. Ar vitaminą D gaunate ir iš kitų papildų?Tai ypač svarbu naudojant didesnės koncentracijos produktus. Liposominis vitaminas D kasdienėje rutinoje Liposominė technologija yra vienas iš šiuolaikinių būdų vitaminui D pateikti maisto papilduose, tačiau svarbiausia išlieka ne vien technologijos pavadinimas. Renkantis produktą verta žiūrėti į vitamino D3 kiekį, aiškią sudėtį, rekomenduojamą porciją ir savo individualų poreikį. 7PACK asortimente taip pat galima rasti liposominio vitamino D3 formulę, kurioje vitaminas D3 derinamas su vitaminu K2. Dabartiniame produkte naudojamas liposominis LIPOSOVIT®-D3, o viena kapsulė suteikia 100 µg (4000 TV) vitamino D3. Jeigu domina būtent tokia forma, daugiau informacijos apie sudėtį ir vartojimą galima rasti 7PACK liposominio vitamino D3 produkto puslapyje.
Sužinokite daugiau